Viešvilės Teviskes namai

Riedelsberg dvaro architektūrinio stiliaus problematika

Išskirtinis Riedelsberg dvaro, kaip ir kitų Viešvilės senųjų mūrinių pastatų- tai mūrinė statyba. Tuo laikotarpiu, XVIII a. II pusėje, visoje Žemaitijoje vyravo mediniai pastatai. Pagal išsiaiškintą dvaro pastatymo laiką 1767 metai, kaip teigia paskutinio jo šeimininko Hanso-Otto von Knoblocho sūnus, reikėtų jį priskirti pagal tuomet Lietuvoje vyravusį architktūrinį stilių vėlyvajam barokui. Tačiau turime nepamiršti, jog jis buvo statytas Klaipėdos krašte, kurio gyventojų dauguma buvo vokiečiai ir šio dvaro viršininkas taip pat, todėl galėjo būti žymūs ryšiai su vokiškomis žemėmis ir to meto tenykščiais meno stiliais. Europoje tuo laikotrpiu jau paplites buvo klasicizmo stilius. Patyrinėjus pastato išvaizdą nuotraukoje, darome išvadą, jog dvarą galima pagal architektūrinį sprendimą priskirti klasicizmo stiliaus pastatams, nes pastato planas griežtai simetriškas. Yra žymu kitų pastatų, kurie sudarė bendrą ansamblį, likučiai. Užakcentuotos horizontaliosios pastato linijos, pastato architekyūrinės išorės konstravimo linijos ramios, tuo taip pat pasižymi ir pastato vidaus išplanavimas- simetrija, aiškūs logiški patalpų tūriai.

Riedelsberg dvaro istorija

Riedelsberg dvarui prikausantis plotas ir dirvožemiai

Riedelsberg dvaro pastatas buvo pastatytas apie 1767 metus. Tikslių duomenų kas buvo tame pastate jį pastačius, nėra išlikę. Žinoma, kad nuo 1903 metų čia buvo popieriaus fabrikėlis, vėliau aliejaus spaudykla.

Įkūrėjas buvo tuo metu labai žymus, rytų Prūsijos ministras- prezidentas Johann Friedrich Domhardt. Jis gavo pavedimą ir privilegiją skleisti modernų žemės ūkį asmeniškai nuo Friedricho Didžiojo iškart po septynmečio karo.

Statybinės medžiagos būsimam patatui buvo randamos visai šalia. Tai buvo dideli lauko akmenys, kalkės ir molis. Iš tų medžiagų išaugo pastato sienos, kurių storis virš vieno metro. Tankūs ir diddžiuliai miškai, kurie supo pastatą, dovanojo geros kokybės medieną, iš kurios buvo gaminami balkiai, langų rėmai ir kitos statybinės medžiagos. Aplamai, visos statybinės medžiagos buvo labai kruopščiai atrinktos ir kokybiškai paruoštos. Statyba vyko su ta mintimi, kad namas turės stovėti ne vieną šimtą metų.

Kambarių aukštis siekė 3,75 metro, o ąžuolinės durys pagamintos 2,8 metro aukščio ir visos dvigubos.

1768 metais popieriaus fabrikėlije iš senų skudurų ir makulatūros buvo gaminmas popierius. Tai tęsėsi apie 10 metų. Namo savininkas Domdardt, naudamasis savo įtakiga padėtimi, pasikvietė fabrikui vadovauti žymų popieriaus gamybos žinovą Karl Ludwig Ziezer.

1793 metais Ziezers duktė ištekėjo už popieriaus gamintojo F. A. Riedel, kuris vėliau davė popieriaus fabrikui “Riedelsberg” vardą. Šis vardas 1815 metų liepos 11 dieną buvo viešai valdžios patvirtintas.

F. A. Riedel dešimtasis sūnus Fridrich Edmund Riedel buvo taip pat popieriaus gaminimo meistras. Jis vedė apie 1842 metus tuometinio Viešvilės dvaro savininko dukterį Mathilda Cautius. Mirė jis 1870 metais. Našlė M. Cautius 1885 metais paveldėjo didijį Viešvilės dvarą ir Riedelsberg popieriaus fabrikėlis kuriam laikui nutilo.

Labai svarbu buvo tai, kad Riedelsberg dvaras stovėjo prie Viešvilės upės ir vėliau čia buvo statoma užtvanka, prie kurios buvo pastatyos galingos turbinos elektros srovei gaminti. Iš viso Viešvilės upė buvo užtvenkta trijose vietose: kalvė prie užtvankos, Riedelsberg užtvanka, malūno užtvanka miestelyje.

Šiuos darbus ,statant Riedelsberg dvarą ,organizavo ir prižiūrėjo ankščiau minėti asmenys, tačiau visus darbus atliko ne vienas ir ne du žmonės. Dirbo čia, tuomet gyvenantys,mažiau turtingi gyventojai, taip vadinamieji lietuvininkai ir vokiečių tautybės žmonės. Būtų puiku, jog mūsų Viešvilės kraštotyrininikai atrastų ir šių žmonių palikuonis ir daugiau sužimoti apie to laikotarpio jų darbo ir buities sąlygas.

Senoji kalvė su kriokliu 1938 m.

Jau nuo 1920 metų Riedelsberg dvare švietė elektros lemputė.

Apie 1900 metus iš ponios Mathilde Riedelsberg dvarą nupirko Hans Hoepfner. Jis buvo labai geras ūkininkas ir arklininkas. Naujasis dvaro savininkas turėjo 3 sūnus ir tris dukteris. Mirė jis 1914 m. ir yra palaidotas Viešvilės evangelikų kapinėse.

Hans Hoepfner gyvendamas ir dirbdamas norėjo Riedelsberg dvarą padaryti pavyzdingą ūkininko sodybą. Jam sekėsi tikrai gerai. Šlapiuose laukuose ir pievose buvo nutiestas drenažas.

Riedelsberg dvarą į rankas perėmė visa didelė Hoepfner šeima: 3 sūnus ir 2 dukterys. Vyriausioji duktė Elizabeth ankščiausiai paliko namus. Ji tapo mokytoja, o vėliau žymia žurnaliste ir politike.

Hoepfner šeima Riedelsberg 1904 m.

1914 – 1918 metais, kuomet miestelį užėmė rusų armija, beveik visi miestelio, o taip pat Riedelsberg dvaro gyventojai per Trapėnus į Vokietijos gilumą, o likę buvo išgabenti į Rusiją. Visi dvaro savininkai sūnūs išėjo į vokiečių armiją. Ponia Hoepfner su dukromis pasitraukė į Kionigsberg pas pažįstamus.

Dvaras liko tuščias ir rusų bei vietinių gyventojų išgrobstytas ir išdraskytas. Apie 1915 – 16 metus visi sugįžo atgal. Riedelsberg dvaro savininkai pradėjo tvarkyti suniokotą dvarą. Pirmiausiai reikėjo surasti ir susirinkti iš miestelio žmonių išgrobstytus baldus, sutvarkyti aplinką, atstatyti ūkinius pastatus ir vėl kuo skubiau griebtis žemės ūkio darbų. Hans–Otto von Knobloch gimė Tilžėje 1885 metais. Kadangi 1917 metais Rusijoje įsigalėjo bolševikai, Viešvilėje buvo susirūpinta krašto apsauga. Čia įkurdinama vokiečių karių apsaugai užtikrinti grupė. Jai vadovauti paskiriamas H..O.von Knobloch.

Darbuotis Viešvilėje jis pradėjo 1919 metais. Greitai Knobloch susidraugavo su vietos gyventojais ir buvo dažnai kviečiamas į įvairias šventes ne tik miestelyje, bet ir gyventojų namuose. Taip Viešvilės komendantas Hans – Otto von Knobloch atsiranda Riedelsberg dvare, susipažįsta su viena iš dvaro savininko dukrų ir ją veda. Tarnybą kariuomenėje jis palieka ir tampa pilnateisiu Riedelsberg šeimininku.

Ponia Hopfner su dukra Gertrud von Knobloch ant rankų laiko pirmajį sūnų Edvard

Naujoji Knobloch šeima 1921 metais susilaukia sūnaus – Erhard. Senoji dvaro savininkė Dorothea Hoepfner mirė 1926 metais. Antrojo sūnaus Gert, von Knobloch šeima sulaukia 1926 metais.

Iki 1939-ųjų metų Riedelsberg dvare vyksta normalus, aktyvus ir įdomus von Knobloch šeimos gyvenimas. Šeima pergyvena Klaipėdos krašto atjungimą ir visas su tuo susijusias problemas: išsiskyrimą su draugais ir giminėmis, perėjimo per sieną savitumus ir t. t. , o taip pat 1939 metų prijungimą prie didžiosios Vokietijos, bei 1941 – 1945 metų II – ąjį pasaulinį karą.

Vienas iš labai svarbių Riedelsberg dvaro gyvenimo etapų prasidėjo 1932 metais, kai į namų kiemą užklydo viena sutuoktinių pora, kurie pasiprašė nakvynės ir leidimo pabūti čia keletą dienų. Taip prasidėjo Riedelsbergo, kaip poilsio ir vasarojimo namų etapas. Iki tol buvę tušti kambariai, apstatomi iš Tilžės supirktais baldais ir pritaikomi svečių priėmimui. Eilę metų dvaras buvo gausiai lankomas svečių. Kartais net pritrūkdavo vietos. Svečiams priimti buvo skirta 12 kambarių su 28 lovomis. Šiandien toks verslas vadinasi "Poilsis kaime".

Apie 1930–1931 metus visas namas buvo remontuojamas ir po remonto atrodė visai kaip naujas. Kiemo šulinyje įleidžiamas elektrinis siurblys, kuris aprūpina nuostabiai švariu vandeniu visą namą. Moderniai įruošiama virtuvė, įrengiama kanalizacija, tvarkingai ir gerai įruošiami rūsiai ir įvairūs sandėliai.

1941 metais, prasidėjus karui, neaplenkiamas ir Riedelsberg dvaras. Namai vis dažniau sulaukia nekviestų "svečių", o 1944 metais paskutiniai dvaro savininkai priversti palikti savo namus ir negrįžtamai pasitraukti į Vokietiją.

1947 metais Riedelsberg dvare įsikuria senelių ir invalidų namai, kurie veikia iki 1967 metų. 1976 metais dalyje pastato įsikuria Kauno kurčiųjų kombinato siuvimo cechas, kuris dirbo iki 1978 metų. Po to pastatas lieka nenaudojamas. Nuo 1990–ųjų metų pastatą perima Viešvilės pasienio užkarda, o nuo 1992 metų pastatas patenka valstybės fondui, kol 2001 metais jį nuperka privatūs asmenys tai Kosenkai ir Basčiai. Šuo metu Riedelsberg dvaras remontuojamas ir bandomas prikelti naujam gyvenimui.

Šį konspektą Iš H.E. von Knobloch knygos ,,Istorinė Riedelsberg dvaro praeitis,, , parašytos vokiečių kalba , išvertė į lietuvių kalbą A.Liaudaitis.(2002m.)